motiniškas

mótiniškas, -a adj. (1); SD139, R, mótyniškas (1) K 1. motinai būdingas: Baužienė visada taip nuoširdžiai mokėdavo Advę suprasti ir motiniškų patarimų duoti I.Simon. Šiame glamonėjime buvo kažkokio motiniško jausmo rš. Prakalbėčia ašiai mótyniškais žodžiais, mótynišką savo širdį išėmus parodyč BM449. Auklė kūdikį kavoj su mótyniška meile KII75. Gera buvo daktarka – mótinišką meilę turėjo Jrb.

mótiniškai adv.; R, mótyniškai K: Ale, Jurgi, ar tu taip nepadoriai šūkauji? – motiniškai pabarė Katrė I.Simon. Nemótyniškai padarė – valgyti nedavė Grd. Ėjai per gyvenimą, motiniškai glausdama našlaičius mažus rš. Mótiniškai glostyti NdŽ.

2. motinos atliekamas, daromas, motinai priklausantis, motinos: Mótyniškas mūšis neskaudus J. Jos smalsumą daugiau masino motiniškos pareigos rš. Laiminu tave savo motinišku palaiminimu rš. Širdis jos motiniška užsidegė CII93. 3. gimtasis: Motiniškoji kalba, kokia tu esi šlovna! LC1879,6. 4. iš kurio kas kilęs: [Pasakų] atsiradimo laikas pripuoląs dar periodui prieš pabaigtinąjį motiniškosios arijų kalbos išsivystymą LTII475(Bs).